- priemiestinis
- priemiestìnis, -ė adj. (2) DŽ1, príemiestinis (1) NdŽ 1. esantis netoli miesto: Didžiųjų mūsų šalies miestų priemiestiniai kolūkiai užaugina šiltadaržiuose didelį ankstyvųjų daržovių derlių (sov.) rš. Šiek tiek lengvesnėse žemėse, ypač priemiestiniuose kolūkiuose, į pūdymą labai tinka sodinti bulves (sov.) rš. Rūpestingiau saugoti priemiestinius miškus sp. 2. aptarnaujantis vietas prie miesto (ppr. apie transportą): Priemiestinis transportas ETŽ. Pusiaukelėje priemiestinio traukinio keleivių smarkiai sumažėjo J.Dov.
Dictionary of the Lithuanian Language.
